Projektuojamo paminklo vieta yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje - T. Kosčiuškos g. skvere, palei Neries krantinę. Projektuojamas sklypas susietas vizualiniais ryšiais su dešiniajame Neries krante esančiais Koncertų krantinę. Projektuojamas sklypas susietas vizualiniais ryšiais su dešiniajame Neries krante esančiais Koncertų ir Sporto rūmais, Karaliaus Mindaugo tiltu, paminklo Karaliui Mindaugui skveru, Taikomosios Dailės muziejumi, Lietuvos Nacionaliniu muziejumi (Arsenalo g.), Aukštutine pilimi bei Kalnų parku.

Paminklas buvo kuriamas konkrečiai urbanistinei Vilniaus vietai. Esamas skveras yra šalia judrios gatvės, todėl naujai projektuojama erdvė buvo dalinai atribota nuo transporto triukšmo. Tokiu būdu siekiama sukurti aiškią ribą tarp gatvės ir naujo mini parko, kuris žmonėms galėtų tapti gera poilsio vieta. Naujai suformuota trikampio formos teritorija nėra uždara, priešingai – projektuojamos erdvės ribos yra tarsi atsiveriančios į aplinką, bei kviečia praeivius užeiti į parką. Vizualinis ryšys nuo Kosčiuškos gatvės pusės link Neries pusės yra tik dalinai uždengiantis panoramą. Parko siena yra palaipsniui mažėjanti, o tai tik dar labiau sukuria horizontaliai vizualinį panoramos atradimo efektą – sustiprina norą žvilgtelti į tolį ir norą žvilgtelti į parko vidų ir parko vartus – skulptūrą. Vizualinė parko kompozicija sukurta taip, kad kviestų užeiti į vidų, todėl įeiti arba išeiti iš parko pro angas – “atviras duris”, bei pietvakarinėje dalyje – per centrinius parko vartus – skulptūrą. Šiaurės vakarinėje skvero dalyje siūloma formuoti atskirą pasisėdėjimo ir pasivaikščiojimo prie upės zoną. Paminklo idėja - tai trijų minimalistinių elementų erdvinė kompozicija, sukurianti atvertų parko vartų įspūdį, kurie šioje vietoje simbolizuotų tris svarbias Lietuvos asmenybes - Petrą Vileišį, Antaną Vileišį, Joną Vileišį. Šių skulptūrinių elementų vienoje plokštumos pusėje (skulptūros vidinėje pusėje) būtų sukomponuoti tekstai apie brolių Vileišių svarbiausius darbus, veiklos sritis, tautinio sąjūdžio sklaidą. Taigi, šią skulptūrinę kompoziciją galimą suvokti ne tik kaip vartus į parką, bet kaip ir atverstus Lietuvos istorijos knygos tris puslapius. Kuriant šį paminklą, buvo tikslingai siekiama skulptūroje užkoduoti kuo didesnį asociacijų spektrą: "atviri vartai", "kelias", “durys”, "kryptis", "erdvė", "laikas", "atversta knyga", "ženklas", "tvirtumas", "istorija ir dabartis" ir t.t.. Taipogi, ši skulptūra yra suvokiama ne tik stebint ją iš išorės, bet ir iš skulptūros vidinės erdvės - žmogus patekęs į skulptūros vidų, gali pajusti keletą erdvės pasikeitimo būsenų ir tokiu būdu tapti ne tik išoriniu stebėtoju, bet ir proceso dalyviu. Norėjosi sukurti skulptūrą, kuri būtų ne tik metaforinis simbolis, bet ir turintis funkciją objektas – šiuo atveju tai nedidelio parko vartai. Šis parkas – tai ne tik poilsio vieta, nes suformuota teritorija yra patogi įvairiems ateities renginiams: čia vasarą galėtų būti rengiamos vienos dienos parodos (fotografija, tapyba, grafika), žiemą jaunieji menininkai galėtų eksponuoti ledo skulptūras, pavasarį galėtų vykti dalis “Poezijos pavasario” renginių, rudenį galėtų būti rodomas lauko kinas. Taigi, kuriant parką buvo siekta sukurti erdvę, kuri gali lengvai keistis tam tikrose ribose ir būtų lankoma miestelėnų visais metų laikų laikotarpiais.