Šis projektas mums buvo įdomus eksperimentas, nes buvo kuriamas ne architektų ofise, o tiesiog projektuojamoje teritorijoje. Išsinuomotame jachtklubo elinge, projektavimas labai skyrėsi nuo įprasto kasdieninio darbo: kiekvieną dieną mes pirkdavome kelto bilietą ir plaukdavome iš Klaipėdos į kitą krantą. Atplaukus, iki išsinuomotų patalpų, dar pėsčiomis eidavome Kuršių marių krantine apie penkiolika minučių. Atėjus į esamą Klaipėdos Jachtklubą atidarydavome elingo duris ir patekdavome į dešimties metrų aukščio patalpą, kurioje stovėjo didelis baltas kateris... Taigi, nuolatinis buvimas projektuojamoje teritorijoje sudarė idealias sąlygas fiziškai suprasti ir pajausti supančią aplinką. Kuršių Nerijos gamtos sukauptas palikimas ir miesto intervencija, kūrybiniame procese įtakojo mums atrasti naują projektuojamojo komplekso scenarijų: naujai projektuojamos keturios komplekso dalys, tai tarsi stiprios bangos į krantą patekę jūros daiktai. Procesinėje laiko tėkmėje visi šie objektai ateityje yra veikiami vandens, gludinami vėjo, šildomi šviesos. Nauji kranto objektai dalinai įgyja jūrinės aplinkos formas. Tai tarsi iš jūros į smėlio krantą patekę daiktai – kriauklė, medžio šaka, jūrinė laivo dėžė...