Statinys - paliekantis šios miesto dalies beišnykstančio urbanistinio modelio fragmentą augančioje “Vilniaus kalvoje”, organiškai įsiliejantis į kuriamą teritorijos struktūrą. Statinys - dialogas tarp istorijos ir dabarties, naudotojo ir bendruomenės prioritetų.

Architektūrinė pastato išraiška - apatinės (komercinės) paskirties dviaukščio plastiško perimetro tūrio, bei aukštuminės (administracinės) dalies - penkių skirtingų gabaritų stačiakampių tūrių kompozicija. Aukštuminė dalis - hiperbolizuota užuomina į buvusią Šnipiškių sodybinio užstatymo struktūrą. Išklotinėse palei Kalvarijų ir Krokuvos gatves aukštuminiai statiniai atitraukti nuo užstatymo perimetro. Aukštingumas intensyvinamas link urbanistinės kalvos “epicentro” esančio vakarinėje tvarkomo sklypo pusėje.

Išlaikytas perimetrinis užstatymo būdas numatytas raidos programoje. Pastatui suteikus aplinkoje išsiskiriančią formą ir apatinėje dalyje atsisakius vertikalių išorės sienų kampų judėjimas aplink statinį tampa patrauklesnis. Neakcentuojamas ir neišskiriamas “pagrindinis įėjimas”, “pagrindinis fasadas”. Dalis pirmo aukšto fasado skaidraus stiklo konstrukcija. Kita - apatinio tūrio fasadų plokštuma kontrastinga visam likusiam pastatui - maksimaliai aklina. Čia panaudojama balto betono apdaila, be reklaminių, informacinių elementų.

Antro aukšto patalpų apšvietimas per stoglangius. Aukštuminės pastato dalys - karkasinės konstrukcijos su dvigubo stiklinimo fasadais. Išorinė (dekoratyvi) berėmio stiklo konstrukcija su kartotinių tekstilės raštų pavyzdžių atspaudais. Taip paliekant užuominą į statytojo vykdytos veiklos pobūdį.