Balta spalva skirtingose kultūrose turi skirtingas reikšmes, tačiau Europoje ji siejama su švara, sėkme, džiaugsmu, gyvybe, skaistumu, tyrumu, kilmingumu ir išmintimi. Alumnai reprezentuoja šias savybes.

Arkos simbolis krikščioniškoje kultūroje reiškia dangaus vartus, išsigelbėjimą (Bažnyčia, Nojaus arka). Kitos arkos reikšmės: motinos įsčios, saugi ar šventa vieta. Arka - vartai jungiantys du pasaulius, perėjimas iš vieno būvio į kitą.

Universiteto auklėtiniai išeina pro arką ir vėl pro ją sugrįžta jau kaip alumnai ( lot. alumni).

Užrašas apatinėje arkos dalyje iš abiejų pusių - ALUMNI ( liet. „auklėtiniai“). Lotynų kalba Europos mokslo istorijoje turi ypatingą reikšmę. Tai žodis, kuris yra suprantamas akademinės aplinkos žmonėms ir turintis gilias savo vartojimo tradicijas. Vilniaus universitete adaptuotos formos „alumnai“ vartojimo tradicija siekia XIV amžių. Pamatinis lotyniškas žodis ALUMNI pasirinktas dėl visuotinio ir daugiakultūrinio konteksto. Užrašui pasirinktas lietuviškas „Palemono“ šriftas, kuris ypatingas tuo, kad yra sukurtas naudoti specialiai Vilniaus universitetui bei plačiąjai visuomenei.

Erdvė tarp Universiteto Sarbievijaus kiemelio ir Bibliotekos kiemelio pasižymi keliais aspektais.

Aukšta - erdvė atsirado sujungus du aukštus pastatus.
Nevientisa - vidurinė arka dalina erdvę į dvi vizualiai atskiras dalis.
Simetriška - simetriškumas sukurtas trijų arkų dėka: išorinės arkos atskiria praėjimo erdvę iš Universiteto gatvės ir Sarbievijaus kiemo pusių, o vidurinė arka dalina tą praėjimą į lygias dalis.

Dvi šoninės arkos pastatus vizualiai sujungia į vientisą ansamblį, o kartu sukuria labiau uždarus Bibliotekos ir Sarbiejaus kiemus. Vidurinė arka esamame kontekste yra mažiausiai akcentuota ir jos architektūrinė dalis neatlieka ryškios estetinės fukcijos. Šio projekto esmė - neįvesti naujų objektų, o sukurti naują erdvę papildant ją minimalistiniais sprendiniais. Šiam tikslui buvo pasirinkta esama vidurinioji arka ir įprasminta kaip alumnų arka, sukuriant meno kūrinį. Tokiu būdu vidurinė arka paverčiama reikšmingu objektu, jai suteikiamos šiek tiek kitos fizinės, estetinės savybės, paminklosauginiai reikalavimai ir išlaikomas Vilniaus Universiteto architektūrinio ansamblio vientisumas.

Arka išsiskirtų savo paviršiumi - subtilia tekstūra, balta spalva ir precizišku lygumu. Tokiu būdu išvengtume naujų, papildomų objektų atsiradimo monumentalioje ir svarbioje Universiteto erdvėje. Tamsiu paros metu arką siūloma apšviesti, tokiu būdu suteikiant meno kūriniui ir reprezentatyvaus išskirtinumo Vilniaus Universiteto architektūriniame ansamblyje.